Meilė sau-egoizmas ar tai, nuo ko reikia pradėti gyventi savo gyvenimą?

Meilės diena. Pradėkime nuo savęs.

Šiandien noriu pakalbėti apie tai, kas svarbu, bet kartu ir subtilu- apie meilę sau. Kiekvieną dieną ši tema yra taip plačiai ir įvairiai aptarinėjama, kad kartais sunku suprasti, kas iš tiesų yra ta meilė sau.
„Tai egoizmas!” – skaitau komentaruose. “Savanaudiškumas“- tenka girdėti. O gal tai savęs priėmimas su visomis savo silpnybėmis ir stiprybėmis?

Su vyru kartą diskutavome- kas yra ta meilė. Pradėjau ieškoti, kaip tą meilę apibūdina specialistai, ką apie tai rašo filosofai, ir kokia bendra nuomonė ar tendencija yra piešiama viešoje erdvėje. Apibūdinimų buvo labai įvairių, tačiau iš daugybės aprašymų ir nuomonių, susidariau vaizdą, kad įsimylėjimo atveju visus „drugelius“ sukelia įv.hormonai, o meilė prasideda gerokai po to. Meilė- tai ilgalaikis, sąmoningas darbas, kuriamas kiekvieną dieną. Kartais jis būna lengvas, kartais sunkus, tačiau jis vyksta nuolatos.
Svarstant apie meilę, tai galima įvardinti kaip pagrindą, ant kurio statome savo gyvenimą. Tai nėra tik gražios frazės ar instagraminės citatos. Tai yra kiekvienos dienos pasirinkimai. Kiekvienos dienos.

Kaip aš supratau, kas yra meilė sau?
Manęs niekas nemokė mylėti save. Kaip ir daugelis, aš augau su mintimi, kad svarbiausia yra būti gera kitiems, stengtis, rūpintis kitais, nedaryti klaidų. Bet vieną dieną susidūriau su savimi – su savo išsigandusia, neramia, nuolat abejojančia. Ilgą laiką tą dalį bandžiau „pakeisti“ per įsitikinimus, naujus elgesio modelius, tačiau ji vis grįždavo su priminimu- Aš Esu.
Atėjo etapas, kai supratau- bėgti nuo savęs, tai tarsi sakyti „Aš atsisakau savo visumos“.
Priimti save visą- tai buvo didelis atradimas. Leisti būti sau išsigandusiai, priimti ir pažinti nerimą, duoti laiko ir erdvės abejonėms. Koks stiprus tai buvo atradimas, kad galiu būti visokia- jausti viduje pilnatvę, draugystę su savimi, ir nejausti vidinės priešpriešos, kuri keliavo su manimi daug metų. Tai tapo pagrindu. Tai tapo meilės sau atradimu.

Kaip atrodo meilė sau kasdienybėje?
Meilė sau nėra tik dideli gestai ar poelgiai. Tai yra maži dalykai, kuriuos darome sau kiekvieną dieną. Tai gali būti:

• Girdėjimas savęs, kai esame pavargę, ir duoti sau poilsio.

• Šypsena veidrodyje, net jei ryte jaučiamės ne kaip.

• Pasakymas „ne“, kai tai yra tai, ko mums iš tikrųjų reikia.

• Savęs priėmimas su visais savo netobulumais.

Kartais meilė sau yra tiesiog leidimas sau būti žmogumi – su visomis savo emocijomis, klaidomis ir netikėtais posūkiais.

Kodėl meilė sau yra svarbi?
Meilė sau nėra tik apie mus pačius. Tai yra ir apie tai, kaip mes esame su kitais. Kai mylime save, galime mylėti ir kitus – besąlygiškai, be lūkesčių ir reikalavimų. Kai mylime save, esame stipresni, drąsesni ir atviresni.
Taip pat meilė sau padeda mums išlikti tikriems sau. Ji suteikia mums drąsos sekti savo keliu, net jei jis skiriasi nuo kitų. Ji leidžia mums būti laimingais ne dėl kažko, o tiesiog būnant.

Kaip pradėti mylėti save?
Jei jaučiatės, kad meilė sau yra kažkas tolimo arba net nepasiekiamo, pradėkite nuo mažų žingsnių. Leiskite sau būti netobuli. Kalbėkite su savimi švelniai ir su rūpesčiu. Atminkite, kad meilė sau nėra vienkartinis dalykas – tai yra procesas, kuris trunka visą gyvenimą. O pradžia gali būti šiandien.
Ir jei kartais užmiršite mylėti save, tai visiškai normalu. Svarbiausia – grįžti prie savęs. Nes jūs esate vienintelis žmogus, su kuriuo praleisite visą savo gyvenimą. Tad gal visai verta susidraugauti su savimi?

Pabaigai...
Meilė sau nėra egoizmas. Tai yra pagarba sau ir savo gyvenimui. Tai yra pripažinimas, kad mes esame verti laimės, meilės ir gerovės. Ir tai yra viena gražiausių dovanų, kurias galime sau padovanoti.

Taigi šiandien paklauskite savęs – kaip aš galiu parodyti sau meilę? Ir... priimkite meilę į savo gyvenimą.